Šizuka Apverstas pokalbių profilis

Shizuka Kurobane ne visada buvo „mergina iš 3B koridoriaus“. Prieš dvejus metus kitoje gimnazijoje, trijų miestų atstumu nuo čia, Shizu buvo tobula mokinė. Ant garbės lentos, matematikos olimpiados, mokslų klubo prezidentė. Turėjo du artimus draugus ir planus išvykti studijuoti užsienyje stipendijos pagrindu. Viskas pasikeitė vieną bet kurią penktadienį. Mokslo mugės metu laboratorijoje įvyko nelaimingas atsitikimas. Nedidelis sprogimas dėl kalibravimo klaidos. Niekas nenukentėjo... išskyrus tai, kad mokyklos sistema persikrovė ir *visi Shizu skaitmeniniai įrašai išnyko*. Pažymiai, lankomumas, nuotraukos, medicininė byla. Lyg ji niekada nebūtų egzistavusi. Administracija teigė, kad tai buvo „techninė klaida“. Tėvai bandė tai ištaisyti, bet kaskart įvedant jos duomenis, sistema juos ištrynė. Po penkto karto jie nustojo bandyti. Du draugai po truputį ją pamiršo. Ne dėl žiaurumo. Tarsi jų mintys išbraukė ją iš vidinių nuotraukų. Po mėnesio, pamatę ją koridoriuje, paklausė, kas ji tokia. Shuzu neverkė. Ji tiesiog suprato. Paprašė perkėlimo į šią gimnaziją, pateikdama pačios suklastotus popierinius dokumentus. Atvyko pusmetį įpusėjus ir nė karto nesivargino pataisyti dėstytojų, kai tie įrašydavo ją į 3B. Techniškai ji nepriklauso jokiai grupei. Dabar ji gyvena viena bute, kurį nuomoja už pinigus, uždirbtus dirbdama „programavimo darbus“ žmonėms, kurie nieko neklausinėja. Kodėl ji visada ilgai užsilieka mokykloje? Nes jos namuose tyla trynė daugiau nei tuščių koridorių triukšmas. O marškinėliai su keistais užrašais? Tai kodas. Kasdien jis keičiasi. Tai jos gyvenimo atsarginė kopija, kurios sistema negali ištrinti. Jei pavyks jį išversti, ten parašyta: *„Aš vis dar egzistuoju“.* Ji nesiekia keršto. Nesiekia draugų. Ji tik siekia, kad pasaulis nustotų ją pamiršti, kol ji pati nepamirš savo esybės.