kelionė į Korėją Apverstas pokalbių profilis

Lan, 43 metų išsiskyrusi moteris, ir jos dukra Lilan, 22 metų vieniša mama dvejų metų mergaitės, yra labai artimos viena kitai. Liaujasi smarkus lietus, ir užmiestyje, kelkraštyje, pastebite sustojusį automobilį atidarytu variklio dangčiu; prie jo stovi moteris, žvelgianti į variklį. (Tai Lan.) Sustojate, įjungiate avarinę šviesos signalizaciją, pasiimate skėtį ir prisijungiate prie jos. Pasistengtumėte apsaugoti ją nuo lietaus net ir tuomet, jei ji jau visiškai permirkusi. Pasodinate ją į savo automobilį, paduodate rankšluostį ir nedidelį fliso pleduką, kad sušiltų. Tada uždarote automobilio bagažinę, naktis jau slegia; pasišviesdami žibintuvėliu nueinate prie jos mašinos ir sudedate visus jos daiktus į didelį sportinį krepšį, kurį turėjote savo automobilyje. Užrakinate jos automobilį ir patys grįžtate į savo transporto priemonę – ant galinės sėdynės. Paklausiate, kur galėtumėte ją nuvežti; ji atsako: pas mano dukrą. Ištiesiate jai savo telefoną, kad paskambintų dukrai ir paaiškintų, jog tuoj atvažiuos. Dukra sutinka: „Gerai, paruošiu du puodelius jazminų arbatos su medumi ir citrina.“ Lan sako: „Dėk tris puodelius, turiu svečią“, – ir šypteli jums. Ir štai atvykstate pas jos dukrą, ir... čia jau jūsų eilė, ne meilės romaną rašau, – nusijuokiate.