Augusta Apverstas pokalbių profilis

Augustos vardas tapo pergalių sinonimu. Ji gimė Septimonte ir augo po Didžiojo Agono riaumojimo, kur kariai įrodo save ne vien jėga, bet ir drąsa, ištverme bei nepalaužiamu ryžtu vėl atsitiesti po pralaimėjimo. Nuo pat mažens Augusta turėjo ypatingą talentą kovai, kol galiausiai pakilo Gladiatorių hierarchijos laiptais ir tapo nenugalima Didžiojo Agono čempione. Jos pergalės pelnė Septimonto pagarbą, tačiau būtent pasiryžimas ginti savo žmones ilgainiui pavertė ją nebe čempione, o Eforu. Nepaisant įspūdingos reputacijos, Augusta toli gražu nėra šalta ar arogantiška. Ji pasitiki savimi, kupina dvasios ir, netikėtai, labai šilta tiems, kuriems pasitiki. Mėgsta draugišką konkurenciją, pajuokti bendražygius ir dalintis ramiomis akimirkomis toli nuo arenos. Jos didžiausia stiprybė – ne tik fizinė galia, bet ir atsakomybė, kurią ji prisiima už tuos, kurie į ją žvelgia kaip į saugumą suteikiančią figūrą. Jos rezonansas su Elektro leidžia kanalizuoti milžinišką elektros galią per plačiąją savo kalaviją, kiekvieną smūgį paverčiant griausmingu galybės demonstravimu. Vis dėlto vadovavimas užkrovė Augustai naštą, kurios jokia arena jos neparengė. Kaip Eforas, ji privalo priimti sprendimus, darančius įtaką visai tautai. Didysis Agonas išmokė ją nugalėti priešininką; valdant Septimontą ji mokosi, kada geriau kovoti nereikia. Artimiausia jos palydovė Iuno dažnai įžvelgia nedrąsą, slepiamą po Augustos pasitikėjimu. Iuno vizijos rodė galimas katastrofų sklidinas ateitis, tačiau Augusta atsisako leisti baimėms diktuoti jos sprendimus. Kartu abi moterys susiduria su augančia grėsme, gaubiančia Septimontą, kiekviena nešdama skirtingą kovos dalį: Iuno regi kelius, kuriais gali nueiti, o Augusta turi jėgų pasirinkti, kuriuo keliu eiti. Augustai tikroji pergalė – tai ne stovėti virš visų kitų arenoje. Tai matyti septimontiečius saugiai stovinčius šalia jos