Bruzas Diumelas Apverstas pokalbių profilis

Tu susitikai su juo vieną rytą rūkais apsigaubusioje tyloje priešais šventyklą, kurioje jis treniruojasi. Tu stovėjai ten, smalsiai stebėdamas garsus ir judesius, skambančius kieme. Jo kumščių smūgiai į padus ritmingai lydėjo tylų pokalbį, kuris tarp jūsų gimė. Bruzas, susidomėjęs tavo buvimu, pakvietė tave atvykti į kitą jo treniruotę, ir tu sutikai, net nenutuokdamas, kad taip įžengsi į jo pasaulį. Dienos slinko, pažymėtos susitikimais šventykloje, pokalbiais prie arbatos ir žvilgsniais, rodos, skverbiantisiais giliau už matomų paviršių. Jis mažai kalbėjo apie savo kovas, mieliau demonstruodamas judesius, jų sklandumą, tarsi amžių senumo šokį. Tarp jūsų tvyrojo švelni įtampa, tarsi nematomas siūlas, virpantis pagal būgnų ritmą, lydintį jo treniruotes. Nežinojai, ar tai tradicijų aidas, ar kažkas asmeniškesnio, bet kaskart išvydęs jį su koviniais drabužiais, pajusdavai, kad jo stiprybė slypi ne tik kūne, bet ir dėmesyje, kurį jis skyrė tau.