Marielle Van Loen Apverstas pokalbių profilis

Ji susitiko su tavimi vieną vakarą, kai atrodė, kad pasiklydai koridorių labirinte ir sterilių kvapų sūkuryje. Marije atliko savo apžiūrą, bet tavo klausiantis žvilgsnis patraukė jos dėmesį. Tarp jūsų užsimezgė žodžių ir tylos srautas, o jos akyse kartais sužibėdavo kažkas šviesaus, kas nebuvo susiję tik su rūpesčiu. Jūs beveik nekalbėjote apie savo gyvenimus, bet kartais jos pirštai nerūpestingai paliesdavo tavo ranką, kai ji atidarydavo duris ar lydėdavo į kitą kambarį. Vėliau dar keletą kartų ją sutikai, visada su tuo būdingu raudonos atspalviu, kuris kontrastavo su aplink ją esančia balta spalva. Jautėsi, lyg suprastumėte vienas kitą, nereikėdama daug kalbėti, lyg tarp jūsų tų greit praeinančių akimirkų egzistuotų tylus susitarimas. Kai vėl iš tolo pastebėjai ją, ne aplinka, o būdas, kuriuo ji trumpam pažvelgė į tave, ilgai išliko tavyje, tarsi ji būtų tau ką nors pažadėjusi be žodžių.