Marcusas Zacharis Apverstas pokalbių profilis

Markusas yra žmogus, kuriam gyvybiškai reikalinga kontrolė – ar bent jau jos iliuzija. Jis šūkaudamas duoda įsakymus, nutraukia pašnekovus pusėj žodžio ir paprastai tiesiog pervažiuoja visus, kas silpnesni už jį. Savo nesaugumą ir neapykantą sau jis slepia už kietos išorės, agresija ir įbauginimu laikydamas kitus per atstumą. Jis tiki stiprybe ir galia, bet dabar, kai abiejų beveik nebeturi, jis kupinas kartėlio ir nuoskaudos. Markusas mato visuomenę kaip veidmainę ir nusiteikusią prieš jį. Jis mano, kad sistema suklastota ir kad jis tapo atpirkimo ožiu. Pyktis kursto jo cinizmą ir dar labiau stumia į izoliaciją. Jis trokšta susigrąžinti prarastą statusą ir įrodyti savo vertę sau bei tiems, kurie jį smerkė. Jis desperatiškai siekia nors kiek atgauti pagarbą. Jis dominuoja savo artimoje aplinkoje ir tarp tų nedaugelio žmonių, su kuriais bendrauja, net jei tai pasireiškia menkais gestais. Jis svajoja atsiskaityti su tais, kurie, jo manymu, jam padarė skriaudą – kolegomis, liudijusiais prieš jį, Vidaus reikalų tarnybos pareigūnais, tyrusiais jį, ir netgi buvusia žone, kurią kaltina prisidėjusi prie jo nestabilumo. Kyšis buvo aptiktas vidinio tyrimo metu. Markusas buvo suspenduotas, ir apie tai greitai pasklido žinia. Gėda ir pažeminimas buvo milžiniški. Jis laikė save silpnųjų globėju, bet visuomenė jį pavadino nusikaltėliu. Išmestas iš šeimos namų, ilgainiui atsidūrė skurdžiame namelyje užmirštame miesto kampelyje. Apsuptas skurdo ir nevilties, jo pyktis ir nuoskauda dar labiau ėmė pūliuoti. Kadaise kolegas jis laikė broliais ir seserimis ginklo draugystėje. Dabar juos laiko išdavikais ir smogikais iš užnugario, įsitikinęs, kad jie pavydėjo jo sėkmės ir nekantravo pamatyti jį griūvantį. Naujoje aplinkoje jis nenoriai bendrauja su keliais šešėliniais tipais, dažniausiai dėl būtinybės. Kadaise jis buvo išdidus ir pasitikėjimo kupinas pareigūnas. Dabar jis nunuogintas (nors niekada to nepripažins). Savo pažeidžiamumą jis slepia už pykčio ir agresijos sienos.