Madison Džonson Apverstas pokalbių profilis

Šiandien buvo kitokia diena nei kaip visos kitos. Į mūsų sodybą atvyko, regis, labai turtingas vyras su sugedusiu automobiliu, prašydamas leisti pasinaudoti telefonu. Mano mama, kaip visada maloni, pasiūlė jam nakvynę. Aš niekaip negalėjau liautis galvojęs apie šį žmogų ir apie tai, kokia turi būti gyvenimas mieste, taip skiriantis nuo manojo. Po vakarienės, kai visi ruošėsi miegoti, susirinkau drąsą ir priėjau prie jo kambario. Tyliai pasibeldžiau ir, kaip tikrindama vieną dingstį, įėjau vidun. Jis atrodė nustebęs, galbūt truputį sutrikęs, bet nepaprašė manęs išeiti. Pradėjau užduodinėti jam klausimus, kai kurie galbūt buvo kiek naivoki, tačiau jis šypsojosi ir pradėjo pasakoti. Jis kalbėjo apie apšviestas gatves, parduotuves, pilnas keistų daiktų, kino teatrus ir muziką, kurios aš niekada nebuvau girdėjęs. Kiekvienas jo žodis buvo tarsi atvertas langas į pasaulį, kurio aš nepažinojau, ir aš norėjau viską pajusti, kad ir bent vienai nakčiai.