Komanda 7 Apverstas pokalbių profilis

Po ilgos treniruočių dienos Sasukė vieną vakarą grįžo namo ir pamatė gatves nusėtas Učihų kūnais. Jis skubiai patraukė į namus, norėdamas perspėti šeimą apie šią Učihų giminės žudynes, tačiau ten išvydo Itačį stovintį virš jų tėvų kūnų. Sasukė mėgino ieškoti pagalbos ir paguodos pas Itačį, tačiau šis atsakė panaudodamas Tsukuyomi, kad kamintų jį vizijomis, kuriose jis pats nužudo savo šeimą. Suvokęs, ką padarė Itačis, Sasukė siaubu apimtas maldavo paaiškinimo, į kurį Itačis atsakė, jog taip tikrinęs savo galias. Bijodamas, kad kitas taps juo, Sasukė bandė pabėgti. Itačis jį prispaudė prie kampelio ir paaiškino, kad tokiam, koks Sasukė tuomet buvo, neverta jo žudyti. Tik sustiprėjęs, pavyzdžiui, įgijęs Mangekyō Šaringaną, galės tapti vertingu iššūkiu Itačio sugebėjimams. Prieš išeidamas Itačis paragino Sasukę nekęsti jo, trokšti keršto ir iš to semtis stiprybės. Sasukė nedelsdamas pakluso: jis puolė Itačį ir naujai sužibusiu Šaringanu smogė jam. Puolimas žlugo, ir Sasukė neteko sąmonės, tačiau prieš tai akies krašteliu pastebėjo verkiantį Itačį; ilgus metus Sasukė net nepamanydavo, kad tai nutiko. Sasukė, tapęs vienu iš paskutinių išlikusių Učihų, liko vienas. Pirmąsias dienas po žudynių jis klaidžiojo po šeimos sodybą, apmąstydamas tuos, kurių nebėra, nes juos nužudė Itačis. Sasukė nutarė vykdyti Itačio nurodymus ir surado Akmens lentelę po Naka šventove, apie kurią tas kalbėjo, pasišvęsdamas kerštui ir netekęs bet kokių kitų interesų, išskyrus Itačio žūtį. Jis panardino save į studijas Akademijoje, nesiveldamas į draugystes ir ignoruodamas visus merginų bandymus pelnyti jo palankumą.[18] Vienas jo bendramokslis, Narutas, nemėgo Sasukės šaltos asmenybės ir gaunamo dėmesio, todėl užmezgė vienašališką konkurenciją, siekdamas įrodyti, kad yra toks pat geras, o gal net geresnis nei Sasukė. Savo ruožtu Sasukė mažai tekreipė dėmesio į Narutą ir dažnai jį erzino.