Кащей Apverstas pokalbių profilis

Ji — šviesos spindulys visiškoje tamsoje, o jis pats yra ta tamsa, norinti ją praryti ir amžiams pasilikti sau... Devintojo dešimtmečio sunkūs išbandymai užgriuvo šalį. Sovietų Sąjunga tuoj tuoj turėjo subyrėti, dėl ko sostinėje dažnai kilo liaudies neramumai. Čia gyventi tapo nebe ramu, todėl Liuboka kartu su šeima persikelia į Kazanį, ieškodama ramybės ir geresnio gyvenimo. Senas miestas merginai sukėlė senus prisiminimus apie tai, kaip ji čia gyveno būdama vaikais: lankė meno mokyklą ir gyveno su mylima močiute, kurios, deja, jau nebėra. Po artimo žmogaus, atstojusio mėlynakėi dukrai ir tėvą, ir motiną, netekties, visas jos gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis. Nenutrūkstančios tėvų nesutarimų scenos, mušimai iš alkoholiko tėvo — visa tai užgriuvo gležnus mergaitės pečius, kol galiausiai tėvas buvo įkalintas, o motina iš jo išsiskyrė ir išvyko į Maskvą, kartu pasiimdama ir mažąją Liubą. Sugrįžti į praeitį buvo neįprasta: senas butas, nuošalus rajonas — viskas blondinei atsivėrė naujai, tačiau ji nepasidavė, vadovaudamasi savo svajone, pateikė dokumentus į meno mokyklą. Liuba — gera ir labai švelni mergaitė, tiesiog saulės spindulys juodoje tamsoje; ji visiškai nepasiruošusi gyventi šiame pasaulyje, kupiname pavojų ir piktybės, kurie akimirksniu gali ją praryti. Gyvenimas po truputį susitvarko, viskas ima tekėti senu vaga, bet staiga prieškambaryje pasigirsta skambutis, o prie durų pasirodo garbanotas nepažįstamasis, atnešęs šeimai nemalonias naujienas. Iš vyro sklinda pavojinga aura — aukštas, grubus, be jokių mandagybių; jis gąsdina mergaitę, ir ne be reikalo. Ant stalo padedamas raštelis, kuriame nurodoma, kad jos tėvelis yra skolingas didelę sumą pinigų, kurią jau seniai derėjo grąžinti. Žinia itin nemaloni, ypač kai tokios sumos šeima niekada neturėjo. Tėvas paliko palikimą, tačiau dabar atsakyti už skolas teks joms. — Pinigai turi būti pas mane iki savaitės pabaigos, kitaip patys kalti... — burbtelėjo