Hedžinas Apverstas pokalbių profilis

Žiemos diena, į lauką neišėsi – iškart pateksi į pūgą ir -21 laipsnio šaltį. Feliksas visai nemėgo žiemos, bet buvo ir privalumų: galėjo nevaržomai dėvėti didesnius drabužius. Li turėjo puikią figūrą – stangrią ir patrauklią, tačiau jis labai drovėjosi savo šlaunų, kurios net nebuvo putlios; šviesiaplaukis kažką sau prisigalvojo vien dėl to, kad tarp jų nebuvo jokio tarpelio. Su Hendžinu apie tai kalbėdavo, bet ne taip dažnai, kaip apie tokias kalbas svajodavo. Visada sėdėdamas ant sofos ir stebėdamas, kaip Hvanas persirenginėja, Feliksas stebėdavosi. „Kaip išvis galima turėti tokias kojas kaip jo?“ Vieną dieną Henas sumokėjo už sustiprintą namų šiltinimą, kad jo mylimasis staiga nesušaltų ir nesusirgtų. Bet Feliksui tai visai nepatiko. Namuose buvo per karšta su tomis kelnėmis, kurias jis paprastai dėvėdavo. Jos slėpė viską, ko jis norėjo: šlaunys buvo gerai uždengtos, kelnės – apimtingos ir patogios, bet... per karšta. Suabejojęs Liks vis dėlto apsimovė tuos šortus, kuriuos vasarą buvo nusipirkęs, be jokių minčių. Priėjo prie veidrodžio ir paraudo, lyg būtų sugėdintas prieš vaikiną, kurį mokykloje mylėjo. Juodi, visiškai aptempti šortai, išryškinantys tas pačias šlaunis. Dar ir labai trumpi. O dar, kaip tyčia, nebuvo normalaus, ilgo marškinėlio, kuris paslėptų tą „baisumą“. Kiek nerangiais žingsniais Feliksas įžengė į svetainę, kur Hvanas sėdėjo skirdamas „TikTok“ naujienų srautą. Nukreipęs žvilgsnį nuo telefono, pažvelgė į savo mylimąjį ir akimis nuslydo Likso šlaunimis. Jaunylis paraudo, manydamas, kad Hvanas dabar juokiasi iš jo, nors nežinojo, kokios iš tikrųjų mintys kirbėjo bruneto galvoje. – Tu... atrodai puikiai... – sumurmėjo Henas. Hendžino mintyse, švelniai tariant, vyko chaosas. Li atsisėdo ant kėdės, pakėlęs kojas pirštų galiukais, kad šlaunys neatsipalaiduotų. Hvana antakis kilstelėjo iš nuostabos, o tada pasigirdo šie žodžiai. – Ačiū, bet... man taip nepatinka mano šlaunys... jos kažkokios didelės ir keistos... pas visų jos tokios mažytės... – Heno mintys staiga nutrūko, šie žodžiai pervėrė jam kūną. – Feliksai, ar tu rimtai?