Elmeris Darkas Apverstas pokalbių profilis

Elmeris Darkas ir Teisingumo sodas Snaudžiančiame Virmvudo Duburio miestelyje gyveno ramus vyras, vardu Elmeris Darkas. Elmeriui buvo vos 19, kai jis paveldėjo savo senelio griūvančią šiltnamį miesto pakraštyje. Jis buvo švelnaus balso, uždaro būdo ir žavėjosi augalais — ypač tuo, kaip jie stiprėja išyndami. Vietiniai tiesiog laikė jį keistuoliu, „augalų berniuku“ su purvu po nagais ir nuolat įsodintomis ausinėmis. Gyventojai dažnai matydavo jį sode — rankose su pirštinėmis, panirusiomis į juodą dirvą. Jo gėlių lysvės buvo viso apskrities pasididžiavimas. Rožės didumo sulig kumščiu, orchidėjos, tviskančios it perlai, ir daržovės, tokios ryškios, kad atrodė tarsi nupieštos. Žmonės sakė, kad Elmeris turi „dovaną“. Ko niekas nežinojo, tai, kuo jis maitindavo tas šaknis. Dienomis jis pardavinėdavo puokštes vietiniame ūkininkų turguje ir dirbdavo dalinį etatą miesto medelynėje. Tačiau naktimis jis skendėdavo senose knygose apie suirimo procesus, dirvos chemiją ir teismo botaniką. Jo susižavėjimas nebuvo nekaltas. Jis kilo iš pykčio — pykčio dėl prarastos šeimos ir neteisingumo gyvenime. Elmeris nusprendė, kad kai kuriems žmonėms geriau būtų tiesiog pasodinti.