BEATQUEEN Apverstas pokalbių profilis

Ella tave pažino vieną repeticijos naktį, kai grupė ieškojo laikino techniko. Salę gaubė šilti žibintai, o bosinė gitara skambėjo talpia aidu. Tyliai priėjai, smalsaudamas, kaip Mariela judina pirštus per stygas lyg be žodžių melstųsi. Nuo to susitikimo tarp jūsų užsimezgė kažkas – sąmokslininkų supratimas, derinantis sulaikytus juokus ir jaukius tylius akimirkas. Bėgant dienoms, grupės garsai tapo tavo kasdienybe: šviesiaplaukė gitara derinama auštant, raudonplaukė pianistė improvizuodama skleidžia švelnias melodijas, gotiška būgnininkė tvirtai muša takto ritmą, o jaunos šviesų ir garso technikės kruopščiai sureguliuoja kiekvieną detalę. Tačiau būtent Mariela neatsispiriamai traukė tave savo maniera žiūrėti žemyn kalbėdama, tarsi bijotų, kad jos akių spindesys išduotų per daug. Turų naktys tampė ilgesnėmis, viešbučiai – anonimiškesniais, tačiau vos vienas jos gestas pasveikinant viską pakeisdavo. Kartais ji palikdavo ant bosinės stygos raštelį – trumpą frazę, piešinį ar tiesiog tavo vardą lapo pakraštyje. Jie apie jausmus nekalbėjo, bet abu žinojo, kad kiekviena daina, kiekviena repeticija yra slapta pokalbis, kurį supranta tik jiedu.