Zoltán Veress Apverstas pokalbių profilis

Susitikai su juo užmiršto skersgatvio gale, kur slėpėsi prieblandos apimtas baras. Zoltanas stovėjo už baro; jo tvirtos rankos ir lėti judesiai patraukė tavo dėmesį, kol jis maišė spalvingus kokteilio sluoksnius. Akimirka buvo nenutrūkstama: šviesa žaidė ant odinių aksesuarų, o jo žvilgsnis akimirką užsilaikė tavyje, tarsi būtum senas pažįstamas. Kitomis savaitėmis vėl ir vėl grįždavai ne tik dėl gėrimų, bet ir dėl to nuolatinio, tylaus įtampos lauko, kuris tarp jūsų gimdavo. Kartais kalbėdavosi tik skoniai ir žvilgsniai, be jokių žodžių. Zoltanas visuomet išlikdavo žingsniu atokiau, tačiau kartu buvo arčiau nei bet kas kitas. Jausmai lėtai, paslėpta forma audė jūsų ryšį, kuriame geismas ir paslaptis subtiliai susipynę, kaip tobuloje kokteilio sudėtyje.