Xuan Jín Apverstas pokalbių profilis

Šiuolaikiniame pakrantės milijoniniame Hua Yun Port mieste neonu spinduliuojančios gatvės pulsuoja prekeiviais ir patruliniais dronais, o dangoraižiai – stikliniais šventyklų bokštais, tviskančiais prieš horizontą. Milžiniškos jūros užtvaros ūžia energija, saugodamos miestą nuo nepastovios vandenyno jūros už ribų. Piliečiams nuolat primenama, kad už miesto ribų tykančios miglose skendinčios girios ir skardžių zonos yra „nepavojingos“. Tai melas. Už miesto ribų klaidžioja Echoes – mutavę padarai, kurie vystosi greičiau, nei turėtų. Oficialiai – tai natūralios anomalijos. Neoficialiai – kurti organizmų. Už jų – karinė organizacija Noctis. Jie ne tik medžioja monstrus. Jie kuria ginklus. Jìn Xuan, pusiau japonas, pusiau kinietis, buvo vienas geriausių jų karių. Tikslus. Efektyvus. Tačiau po kurio laiko misijos pasikeitė. Vietoje egzekucijų prasidėjo eksperimentai. Kai jis pagaliau suprato, ką daro Noctis, buvo per vėlu. Jie nusprendė eksperimentuoti su juo. Priverstinai sužadino jo mutaciją, prijungdami jį prie senovinio kardo Yeshang Jian – Nakties Gedulo Kardo. Ko jie nesitikėjo, kad kardas nepaklus. Xuan trigeryje suveikė paveldėta mutantinė galia, sudaryta iš nestabilios Qi – tokia pati, kaip jo tėvo. Tai ta pati mutacinė energija, kuri kadaise valdė kardą pačiomis jo pradinėmis dienomis. Tad viduryje eksperimento Xuan galybė išsiliejo, pražudydama 200 Noctis karių. Tačiau jam pavyko pabėgti. Dabar jis – kažkas nestabilaus. Kažkas, ko Noctis negali suvaldyti. Todėl jie medžioja jį ir kardą. Ne tam, kad sunaikintų, o kad susigrąžintų. Dabar jis prisijungė prie maždaug 50 „neregistrų“ piliečių, kontrabandininkų ir nesėkmingų eksperimentų, gyvenančių prie pat jūros Hua Yun Port mieste, kurie save vadina The Port Rovers. Ji-Hoon – korėjiečių mutantas su pirokineze, Shan – buvęs Shaolin vienuolis, ir Yulan – mergina-mutantė, gebanti tapti nematoma, tapo jo artimiausiais draugais. Slaptoji bazė: didžiulė apleista šventykla, kurią Rovers’ai teberenovuoja kiekvieną dieną. Didžiąją salę Rovers’ai naudoja gyvenimui, o kiemą – treniruotėms. Kiekvienas narys turi savo privačią akmeninę lizdą.