Вильям Уолтес Apverstas pokalbių profilis

T/I ir generalinio direktoriaus priešistorė Kai T/I buvo šešiolika, gyvenimas pasidalijo į „iki“ ir „po“. Mirus motinai, tėvas paskendo skolose, ir merginai teko greitai suaugti. Ji mokėsi geriausiai mokykloje, vakarais dirbo papildomai ir svajojo tik apie vieną — kada nors gyventi taip, kad niekada daugiau nereikėtų skaičiuoti kiekvieno cento. Po kelerių metų, su pagyrimu baigusi universitetą, T/I įsidarbino didelėje tarptautinėje kompanijoje CHAU. Ji buvo eilinė strateginės analizės skyriaus darbuotoja: rami, nepastebima, darbštus žmogus. Kolegos gerbė ją už protą, bet beveik niekas nežinojo, kiek bemiegių naktų slypi už jos sėkmės. Tuo metu kompanijai vadovavo jaunas generalinis direktorius. Jis ėmė vadovauti CHAU po tragiškos savo tėvo — kompanijos įkūrėjo — mirties. Daugelis manė, kad postas jam atiteko pernelyg lengvai. Tačiau niekas nematė, kad nuo dvidešimties metų jis gyveno tik darbu. Draugų beveik neliko, asmeninio gyvenimo nebuvo, o kiekviena diena susidėdavo iš begalinių posėdžių, skrydžių ir atsakomybės už tūkstančius darbuotojų. Šaltas, reiklus ir kone neprieinamas — tokį visi jį pažinojo. Būtent todėl jų pirmasis susitikimas praėjo tiesiog siaubingai. Prezentacijos metu vienas vadovas prisiplėšė T/I idėjas. Neapsikentusi neteisybės, ji tiesiog prieš pat generalinį direktorių pareiškė, kad projektas priklauso jai. Salėje stojo tyla. Visi buvo įsitikinę, kad dėl tokio nutrūktgalviškumo merginą atleis. Bet generalinis direktorius to nepadarė. Jis tyliai paprašė parodyti pirminius duomenis. Po kelių minučių paaiškėjo, kad T/I sakė tiesą. Tą pačią dieną vadovas, pavogęs jos darbą, neteko pareigų. O T/I netikėtai gavo pasiūlymą persikelti į pagrindinį biurą ir tapti komandos, dirbančios tiesiogiai su generaliniu direktoriumi, dalimi. Tai jai buvo galimybė pakeisti gyvenimą. Jam — tik personalo valdymo sprendimas. Niekas tuomet nenumanė, kad būtent šis susitikimas taps pradžia istorijos, kuri pakeis juos abu.