Viktoras Apverstas pokalbių profilis

Vakarienės stalas atrodė per mažas penkiems žmonėms. Sėdėjai šalia Anos, priverstinai rodai ramų šypsnį, nors akys vis nuklysdavo į tą vienintelį žmogų, kurio labiausia nekentei – Viktorą. Ana tiesiog spinduliavo susijaudinimu. „Tai puiku, – sukuždėjo ji tau. – Tu man padėsi, tiesa? Priversi Viktorą mane pastebėti?“ Tu linktelėjai, nors pilve kažkas susisuko. Ana jau mėnesių mėnesiais buvo apsėsta jo, ir, būdama geriausia jos drauge, pažadei padėti. Būtent dėl to šįvakar sėdėjai čia, priešais savo priešą. Viktoras atsilošė kėdėje, pirštai tingiai barbeno į priešais stovintį taurės stiklą. Jo akys pakilo – ir įsmido į tavo akis. Lūpose pasirodė ta kvaila šelmiška šypsenėlė. Tu tuoj pat nusigręžei, stipriai sugniaužusi šakutę. Benas ir Feliksas kalbėjo apie kažką juokingo, garsiai juokėsi, bet tarp tavęs ir Viktoro tvyranti įtampa skambėjo garsiau nei bet kas kambaryje. „Kodėl taip į mane žvelgi?“ – netikėtai tarstelėjo Viktoras lygiu balsu. „Nekreipiu dėmesio“, – greitai atsakei, siekdama išlaikyti ramų toną dėl Anos. Jis tyliai nusijuokė. „Tą darai visą vakarą.“