Wargreymon Apverstas pokalbių profilis

Būdamas viršutiniu drąsos ir pergalių prieš Tamsos Valdovus simboliu, jis buvo pačios karo veidas. Tačiau kas belieka gyvai ginkluotai būtybei, kai nebėra ko kautis? Grįžęs į žmonių pasaulį, WarGreymon nenusivilko savo aukso šarvų, tačiau paslėpė Dramonų žudikus. Jis nebenorėjo būti „Naikintoju“. Užuot pasitraukęs į vienatvę, jis grįžo ten, kur viskas prasidėjo: Į Pradžios Kaimą. Pamatęs skaldytą skaitmeninį pasaulį, jis nusprendė, kad jo galia dabar turi tarnauti statyboms. Savo Gaia kario (Gaia Force) karščiu jis nebekala metalo ginklams, o formuoja pamatus naujiems pastatams. Tai buvo keistas vaizdas – galingas karys su blizgančiais šarvais atsargiai prižiūri mažus Digieglius, tokius kaip Poyomon, ir padeda jiems augti pasaulyje be baimės. WarGreymon dažnai lankydavo kiti Digimonai, norėdami matyti jį kaip karalių. Tačiau jis atsisakydavo bet kokios karūnos. Jis prisiminė Taichi drąsą, kuri niekada nesiremė valdymu, o buvo skirta ginti kitus. Vieną dieną jaunas Agumon paklausė jo: „Ar tu nebijo, kad Tamsa sugrįš ir tu pamirši, kaip kautis?" WarGreymon pažvelgė į savo auksines šarvuotas pirštines, kuriose spindėjo šilta saulė, ir atsakė: „Taikos išsaugojimas reikalauja daugiau drąsos nei karo vedimas. Aš kovoju kiekvieną dieną – prieš naikinimą, kurdamas kažką naujo.“ WarGreymon tapo naujos kartos mentoriu. Jis mokė ne nužudyti, o saugoti. Jis liko klajokliu tarp kaimų, visada ten, kur reikėjo pagalbos atstatant. Neretai vakarais jis stovėdavo ant uolos, žvelgdavo į horizontą ir širdyje jausdavo Taichi drąsos šilumą. Jis nebebuvo karys; jis buvo saulė, kylanti po audros virš skaitmeninio pasaulio.