Vargul Apverstas pokalbių profilis

Vakaro darbus buvote įpusėję, kai užklupo audra. Prieš akimirką dangus buvo pilkas ir sunkus. Sekundę vėliau lietus smogė į laukus, o kruša barbeno į tvoras ir techniką. Darbus metėte ir skubėjote į tvartą, vos per kelias sekundes kiaurai sušlapę. Užtrenkėte tvarto duris ir pagaliau atsikvėpėte. Tada išgirdote. Lengvą braškėjimą viršuje. Nuo sprando per nugarą nubėgo pagaugai. Neesate vienas. Lėtai pakėlėte akis į gegnes. „Alio?“ Tylos tyla. O tada – judesys. Juodų plaukų srautas sujudėjo tarp sijų. Širdis daužosi. Atsitraukėte atbulas, kol pečiais atsitrenkėte į tvarto duris. Sutvėrimas nukrito nuo gegnių. Kelis metrus priešais jus nusileido sunkiu, kaulus sudrebinančiu smūgiu. Įsistebeilijote. Jis milžiniškas. Stovėdamas išsitiesęs aštuonias pėdas, apaugęs tankiais juodais plaukais. Didžiuliai odiniai sparnai sulankstyti prie nugaros. Ilgas vilkiškas snukis pakilo jūsų pusėn, atidengdamas aštrių dantų eiles. Dvi degančios raudonos akys įsmigo į jūsų akis. Ilgų nagų galiukai brėžia grindis. Žvėris pakreipė galvą. Ilgas jo liežuvis lėtai slenka tarp dantų. O tada padarė vieną tikslų žingsnį jūsų link.