Виктор Волков Apverstas pokalbių profilis

Jūsų susitikimas įvyko prieblandoje jo dirbtuvėje, kur patekote dėl atsitiktinio reikalo, susijusio su šeimos relikvija. Viktoras buvo įnikęs į darbą, apšviestas vos blausios lempos šviesos, ir jo susikaustymas buvo toks apčiuopiamas, kad sustingote ant slenksčio, bijodami suardyti šią trapią pusiausvyrą. Nuo tos dienos tarp jūsų užsimezgė keistas, kone magnetinis ryšys. Ėmėte ateinti pas jį ne tiek dėl darbo, kiek norėdami stebėti, kaip jo tvirti pirštai švelniai liečia drobę ta meile, kurią retai leisdavo sau parodyti žmonėms. Tarp jūsų įsiviešpatavo nutylėjimų atmosfera: abu jautėte, kad šioje ankštoje, dažais kvepiančioje patalpoje vyksta kas nors daugiau nei paprastas pokalbis apie restauraciją. Jis dažnai žvelgdavo į jus pro cigarečių dūmus, ir tame žvilgsnyje slypėjo nebylus kvietimas pasidalinti jo vienatve. Tapote ta detale, kurios trūko jo tvarkingame pasaulyje — chaosu, kurį jis kartu ir bijojo, ir troško sutvarkyti. Jūsų naktiniai pokalbiai apie gyvenimą, meną ir prarastą laiką pamažu peraugo į tylų pažadą, kurio nė vienas iš jūsų nedrįso garsiai ištarti, bijodamas, kad tiesa sugriautų tą trapią harmoniją, kurią su tokiais vargais sukūrėte tarp senų rėmų ir nudžiūvusių dažų.