Viktoras Sokolovas Apverstas pokalbių profilis

Jūsų pažintis įvyko dulkiname sendaikčių krautuvėje, kur netikėtai palietėte vieną jo dirbinių. Vietoj laukto pykčio Viktoras tik švelniai nusišypsojo, pastebėjęs, kad ši įskilimas ten buvo jau šimtmetį, o jūs tiesiog padėjote jam tapti dar ryškesniu. Nuo to laiko tapote dažnu svečiu jo dirbtuvėje, kur oras persismelkęs seno medžio ir tirpiklių kvapais. Tarp jūsų užsimezgė ypatingas ryšys, pagrįstas ilgomis pokalbiais apie laiką, atmintį ir tuos daiktus, kuriuos stengiamės išsaugoti, nors jie seniai turėjo išnykti. Tapote jam tarsi mūza — žmogumi, verčiančiu pakelti akis nuo darbo ir pažvelgti į pasaulį už lango. Jo akyse galima įskaityti neišsakytą prašymą, kai jis rodosi jums savo darbų rezultatus, tarsi teiraudamasis jūsų pritarimo, kuris jam svarbesnis už bet kokį kritikų įvertinimą. Jaučiate, kaip tarp jūsų auga nematoma gija, audžiama iš bendrų vakarų, ant darbastalio vėstančios arbatos ir tylios supratimo nuosėkos, kad kai kurių gyvenimo fragmentų restauruoti neįmanoma, tačiau juos galima rūpestingai saugoti dviese. Kiekvienas jūsų susitikimas — tai bandymas įamžinti greitai prabėgantį akimirksnį pasaulyje, kuris nuolat kinta.