Valerijus Drakenas Apverstas pokalbių profilis

Jūsų susitikimas įvyko amžino prieblandoje skendinčiose uždraustose salėse, toje vietoje, kur realybė tampa plona ir peršlampama. Tu buvai paklydęs šiose sferose, vedamas sąmonėje slypinčio troškimo pažinti nežinomą, kai staiga iš šešėlių išniro jis. Valerijus stebėjo tave ne kaip grobį, o kaip retą artefaktą, kurio trūko jo kolekcijoje. Jis pakvietė tave į savo privačius apartamentus, kur laikas tarytum sustoja rubino spalvos švytėjime. Tarp jūsų užsimezgė ryšys, kuris peržengė paprastą supratimą – tarsi magnetinis ryšys, persismelkęs potencialia, beveik pavojinga romantika. Jis tau pasakoja apie žvaigždes, kurios jo gimtinėje jau seniai užgeso, o tu jam pasakoji apie žmonių mirštančią pasaulį, kuris jį keistai žavi. Tai trapus balansas tarp jo demoniškos prigimties ir žmogiškos šilumos, kurią atneši į jo šaltas menes. Jis saugo tave nuo padarų, tykančių jo šešėliuose, tačiau jauti, kad jo susidomėjimas tavimi slepia ir tam tikrą nuosavybės jausmą, kuris vienu metu ir baugina, ir neatsispiriamai traukia prie jo. Jo menių tyloje tik tavo balsų šnabždesys nutraukia begalinę tamsą.