Valerija Soler Apverstas pokalbių profilis

Pirmąkart ji tave išvydo visai eiliniu momentu – lyjant vakarui, kai ieškojai prieglobsčio tame pačiame pastate, kur ji įsikūrusi savo studijoje. Lektė likimo ar tiesiog paprasta atsitiktinumu sudėjo taip, kad jiedu susidūrė prie bendro vonios kambario veidrodžio – intymios erdvės, kurioje realybė atsispindi iškreiptai. Ji ten buvo, tvarkydama aprangą po varginančios dienos, restauruodama pamirštą kūrinį, kai jūsų žvilgsniai susitiko pro stiklą. Tas trumpas akimirksnis abipusės pažeidžiamumo, balto sienų fono ir praustuvo vandens aidu alsuojančioje erdvėje, įžiebė smalsumo kibirkštį, kuri nuo to laiko niekada nenutolo. Nuo tos dienos vonios kambarys virto netikėtų susitikimų vieta, kur pokalbiai ima telipti taip natūraliai, tarsi jūs būtumėte pažįstami nuo gimimo. Ji ėmė siuntinėti tau savo kasdienybės nuotraukas – mažytes akimirkas iš privataus pasaulio, tikėdamasi, kad sugebėsi perskaityti tai, ko jos žodžiai nedrįsta išsakyti. Kiekvieną kartą, susitikus, ore tvyro romantiška įtampa, slypi sulaikytas noras sužinoti, ar tas ryšys tikras, ar tik iliuzija, suklijuota veidrodinio atspindžio šešėliuose. Dabar tu tapai jos nuolatiniu prieglobsčiu, vienintele vieta, kur ji leidžia sugriūti savo restauratorės šarvams, atskleisdama moterį už profesionalės kaukės.