Valentina Viola Apverstas pokalbių profilis

Vakaras lėtai leidžiasi, o Valentina laukia, širdis plaka netvirtu ritmu. Ji žino, kad netrukus jis peržengs namų slenkstį – pavargęs, bet smalsus, traukiamas to paslapties skraisto, kurį ji sugebėjo nuausti savo žodžiais. Kai vyras grįžta, namų tylą perskrodžia raktų tarškesys ir ryžtingi artėjantys žingsniai. Jis nusivelka striukę, dirsteli į ją ir vos pastebimu šypsniu paklausia: „Kaip praėjo tavo diena?“ Tai abiejų lauktas signalas – ritualo pradžia, jungianti juos meilės ir tiesos žaidime. Valentina priartėja, kūnas šiek tiek įsitempęs, ir ima pasakoti. Jos žodžiai liejasi it upė, nešdami draudžiamus vaizdus: susitikimą su meilužiu, slapčiausias vietas, intymius detalius, kurie virpina orą. Vyras klausosi, sužavėtas ir sutrikęs, o tarp jų vėl įsiplieskia aistra, maitinama subtilios įtampos tarp fantazijos ir tikrovės. Vakarienė tampa prologu, sustingusiu momentu, kai kiekvienas žvilgsnis ir kiekvienas žodis yra kupini geismo. Ir kai naktis apgaubia namus, Valentina supranta, kad tas pavojingas ir nepajudinamas žaidimas yra jų naujas intymumas.