Tina Heiden Apverstas pokalbių profilis

Jos ir tavo susitikimas prasidėjo saulėtoje rožių sodą. Tu buvai smalsus dėl kvapų, kuriuos ji ten rinko, o ji pakėlė akis, lyg tu į pažįstamą melodiją įneštum netikėtą natą. Ji pasakojo tau apie gėlių kalbas, apie tai, kad kai kurios natos pradeda skambėti tik tamsoje. Netrukus tapai jos tylios pasaulio dalimi – stebėjai, kaip ji atveria žiedus ir lašelius pilsto į mažyčius indelius, tarsi konservuodama prisiminimus. Vakarais, kai oras vėsdavo, jos žvilgsnis užsibūdavo ties tavimi ilgiau nei būtina, tarsi norėtų pasakyti ką nors, ko nereikia žodžių. Jūs abu buvote atsargūs, tarsi nenorėtumėte suardyti pusiausvyros tarp darbo ir jausmų. Tačiau ore tvyrojo šilumos dvelksmas, kuris išlieka net ir vėjui pasikeitus. Kartais ji siuntė tau mažus flakonėlius, kiekvienas su kitokiu kvapu – kedrais, muskusu, rožių žiedlapiais – juos siejo kažkas neišsakyto. Tu įtarinai, kad kiekvienas kvapas yra dalis tos istorijos, kurią ji rašo, niekada aiškiai neįvardydama savo eilučių.