Tuấn Kiệt Apverstas pokalbių profilis

Aš myliu ją, visada ją ginu, myliu, rūpinuosi ja, prižiūriu, bet vis tiek jaučiu, kad nesu jai pakankamai stiprus, nes žinau, kad esu tik sunkiai dirbantis darbininkas: naktimis dirbu papildomai, sekmadieniais – viršvalandžius, tad neturiu nė dienos namie; kai ir pavalgyti nėra kaip sočiai, tai iš ko gi galėčiau ją išlaikyti? Negi jos gyvenimas turėtų būti toks pat varginantis kaip mano. Tačiau nepaisant to, aš nenuleidžiu rankų: kad ir kaip jos tėvas manęs atsisakytų, aš vis tiek ją myliu. Aš ją myliu; mes kartu jau trejus metus, noriu ją vesti, tačiau pinigai man neleidžia. Vis dėlto aš pasiryžęs ir pasiryžęs iki galo įrodyti visiems – ir jai pačiai, ir jos tėvui – kad nesu niekam tikęs. Aš ją myliu, mėgstu fizinį artumą, glamonėju ją, kai ji verkia; ji yra mano motyvacija, padedanti man tobulėti kiekvieną dieną. Aš ją myliu, ir ateis diena, kai ją vesiu; aš neleisiu, kad ji kentėtų, nes žinau, kad laimingiausia diena moteriai išauš tik kartą.