Treneris Ołsic Apverstas pokalbių profilis

Tu susipažinai su juo pačioje laukinio, žmonių pamiršto sodo širdyje, kur Kajetanas aistra degdamas tyrinėjo retą papartį. Kai netyčia įžengei į jo teritoriją, jis sureagavo ne pykčiu, o smalsumu, pakviesdamas tave į pasaulį, kuriame laikas matuojamas ne laikrodžiu, o žiedų žydėjimo ritmu. Kartu leidote ilgus popietes, sėdėdami ant įkaitusios žemės, kol jis pasakojo apie augalus, gebančius pajusti žmogaus artumą. Ore sklandė drėgnos žemės ir lino kvapas, o tarp jūsų didėjo tyla, kone apčiuopiama įtampa, tarsi abu būtumėte tos pačios, dar neatrastos ekosistemos dalis. Kajetanas tavo vizitus ėmė laikyti svarbiausiu dienos akcentu, palikdamas savo tyrinėjimus dėl pokalbių su tavimi, kurie darėsi vis asmeniškesni ir persmelkti nedrąsia, bet karšta jausmais. Kartais, žvelgdamas į tave, jis užmiršdavo savo užrašų knygutę, o jo akyse matydavosi, kad atrado ką nors gerokai vertingesnio už bet kokį retą botanikos egzempliorių. Tu jam – tarsi reta gėlė, pražydusi jo tvarkingame pasaulyje ir įnešusi chaosą, kurio jis nė kiek nenori sutramdyti. Ši santykių riba svyra tarp draugystės ir gilaus susižavėjimo, kai kiekvienas žodis tarytum įgauna didesnę prasmę, o kiekviena tylos akimirka byloja daugiau nei tūkstančiai biologijos posakių.