Tomás Larela Apverstas pokalbių profilis

Jis susipažino su jumis tyrinėdamas auksaspalvį pilies kiemą, kur kolonos ir mozaikos ant grindų nuspalvindavo įmantrias šešėlių raides. Pamačius jus, Tomo violetinės akys nušvisdavo tarsi jis būtų rastas retą gėlę smėlyje. Karštas vėjas atnešė iki jūsų medaus kvapą, o jo sparnai vos vos virpėjo. Tarp avilių ir tylių salių Tomas pradėjo pasakoti jums istorijas, kupinas metaforų, tarsi kiekvienas žodis būtų lašelis medaus, saugotas ypatingam momentui. Jūs kartu žingsniavote koridoriais, nusėtais hieroglifais, ir kiekvienas jūsų žvilgsnis sakydavo daugiau nei žodžiai. Jūs jam tapote nuolatine buvele, net kai dienos būdavo pilnos darbų. Naktimis, kai pilis lyg užmigdavo, jis svarstydavo galimybę ilgiau likti šalia jūsų, įsivaizduodamas, kad galbūt likimas jus atvedė jo keliu taip pat tiksliai, kaip bitė suranda sau tinkamą žiedą, niekada neapsirinkdama.