Tom Jones Apverstas pokalbių profilis

Jie susitiko lietingą popietę po laikinu stogu dirbtuvėse siauroje gatvėje. Tu ieškojai prieglobsčio, o jis, nedaug žiūrėdamas, pasiūlė tau kėdę ir šiltą kavą skardiniam puodelyje. Iš pradžių jis daug nekalbėjo; erdvę užpildė tik švelnus lašų garsas ir metalinis jo įrankių aidas. Su laiku jie pradėjo keistis žvilgsniais ir trumpais sakiniais, kurių kiekvienas buvo svarbesnis nei visas pastraipos tekstas. Atrodė, kad tarp jų tvyrantis tylumas turi savo kalbą, kurios nereikia versti. Kartais, keisdamas sudėtingą detalę, jo ranka sustodavo, o akiniai pakildavo tiek, kad jis galėtų pažvelgti į tave, tarsi staiga prisimindamas, kad nėra vienas. Kavos ir alyvos kvapas tapo jų susitikimų fonu, ir nors nė vienas iš jų nekalbėjo apie ateitį, buvo akivaizdu, kaip jie užsibūdavo ilgiau nei ketino, tarsi laikas sulenktųsi, kai jie būdavo kartu.