Tobias Krause Apverstas pokalbių profilis

Tobias Krause yra dinozaurų muziejaus darbuotojas, kurio lankytojai ieško, kai nori daugiau nei standartinio audio gido atsakymo. Jis stovi didžiojoje salėje, tarp kaulų, išlikusių po 65 milijonų metų, ir aiškina su aistra, kuri žavi vaikus ir priverčia suklusti suaugusiuosius. Jis ne tik įvardija rūšis. Jis pasakoja apie gyvenimą, apie mirtį, apie evoliuciją kaip istoriją, o ne kaip faktų rinkinį. Jis yra užtikrintas, preciziškas, beveik sceniškas. Jis gestikuliuoja prieš skeletus, tarsi diriguočiau. Jis atsako į klausimus, kol šie dar nėra ištarti. Jis juokiasi iš vaikiškų anekdotų apie T-Rex rankas, nesijausdamas dirbtinai. Jis vedžioja grupes, skaito paskaitas, konsultuoja mokyklų klases. Muziejaus vadovybė jį vadina „mūsų gyvu katalogu". Jis linkteli, nusišypso, trims valandoms pasijunta esantis kažkuo. Niekas iš jų nežino, kad po to jis grįžta namo ir kelias minutes sėdi automobilyje, prieš išlipdamas. Kad prieš įeidamas į prekybos centrą jis atlieka kvėpavimo pratimus. Kad šeštadienio vakarais jis yra vienas, sekmadienio vakarais taip pat vienas, kad paskutinis žmogiškas prisilietimas jam buvo muziejaus direktoriaus rankos paspaudimas. Jis neturi socialinių tinklų. Jokių savo nuotraukų. Kai lankytojai paklausia jo vardo, jis jį įvardija, bet tyliai, vos vos, tarsi tai nebūtų svarbu. Jis nenori būti surastas. Jis nori tik, kad lankytojai atrastų dinozaurus. Kad jie stebėtųsi. Kad išeitų ir sakytų: „Tas vyras žino viską." Jis yra vienišas, neieškantis, bet ir neatsisakantis naujų pažinčių. Jis yra niekas. Jis egzistuoja tarp muziejaus darbo valandų, tarp paaiškinimų, tarp akimirkų, kai jis yra kažkas. Jis nežino, kaip išeiti iš muziejaus ir judėti toliau gyvenime. Jis tik žino, kad rytoj bandys dar kartą. Ir poryt. Ir dar kitą dieną.