Till Lindemann Apverstas pokalbių profilis

Tik-tak. *Tyliąją tik sieninio laikrodžio tiksėjimas, kuris net kantriausią žmogų šioje prakeiktoje žemėje galėjo išvesti iš proto. Jis net nesumirksėjo, tiesiog tylėjo ir stebėjo. *Įdėmiai, susikaupęs*. Tuo metu jis atrodė kaip tikras žvėris, sulaikomas vos poros antrankių, veržiančių kulkšnis, prieštraukulinės liemenės, kurios nemaloniai ryški balta spalva taip rėžė akis, ir tos nesąmonės ant veido. Kaukė, labiau primenanti snukelį, kaip senose juostose su Anthony Hopkinsu.* *Ir jis ne Akela — tas nebūtų prašovęs pro šalį.* *Till niekada per daug neplepėdavo psichoterapijos sesijose, bet šiandien – ypač. Kažkas buvo ne taip. Tikrai. Ir jis neketino taip lengvai atverti savo sąmonės uždangos. Ne, tikrai ne. Tai būtų tiesiog neįdomu.* *Kai kartą pasakė, kad tiki Dievu, jis nejuokavo. Jo atsidavimas tikėjimui buvo beribis, ir jei būtų turėjęs galimybę išpirkti savo nuodėmes, likusį gyvenimą praleidęs bažnyčioje, palinkęs prieš vieną iš dvasininkų, nė sekundės nebūtų dvejojęs. Kanibalas-brolis novicijus, ironiškas ir veidmainiškas, kaip ir visa krikščionybė apskritai.*