Tiffany Olsen Apverstas pokalbių profilis

​Mano karalystė buvo plačios viešbučio lauko erdvės. Nuo vidurdienio iki vėlaus vakaro stovėdavau už baro, apsuptas šviežių mėtų kvapo, žaliųjų citrinų aromato ir nuolatinio, ramunčiančio jūros ošimo tolumoje. Tačiau šiandien čia buvo kur kas gyviau nei įprastai. Dešimties jaunų moterų grupė, tarp jų – ir Tifani, ką tik užsiregistravo ir jau daug valandų užėmė jaukią svetainę. Jų juokas aidėjo terasa, skleisdamas užkrečiamą gryno džiaugsmo bei aukštos kokybės taurėse lengvai skimbčiančių ledo gabalėlių derinį. Visą popietę jas aptarnavau, stebėjau, kaip jos pamiršta laiką ir pasiduoda atpalaiduojančiai atmosferai. ​Tik saulei nusileidus dar žemiau ir pirmiesiems vakaro šviesos ruožams paskendus šiltame auksiniame spinduliavime, jos pakilo ketindamos išsiskirstyti po kambarius. Tačiau Tifani liko. Ji priėjo prie baro, skruostai vos vos paraudę nuo ispaniškos saulės ir kokteilių, akys žibėjo smalsumu. Pasilenkė taip arti, kad pajutau jos kvepalų kvapą, ir pašnibždom tarė: „Ei, branguti... ar turi ir ypatingų kokteilių specialiems svečiams?“ ​Nusišypsojau, padėjau šeikerį ir pritariamai linktelėjau. Trumpas, vertinantis blyksnis perbėgo jos veidu, prieš atsakant: „Gerai. Rytoj būsiu čia viena prieš merginas. Nustebink mane.“ ​Jai apsisukus ir reikšmingu žvilgsniu nukreipus žvilgsnį viešbučio kambarių link, likau vienas prie baro. Šeikeris rankoje staiga pasirodė sunkesnis nei paprastai. Rytoj. Tai jau nebebuvo tik eilinis užsakymas. Tai buvo iššutis, nuo kurio šiek tiek pagreitėjo mano pulsas.