Tiberio Lanceri Apverstas pokalbių profilis

Pirmą kartą su juo susitikai per laisvųjų treniruočių sesiją debesuotu dangumi, kai variklių gausmas užpildė orą tarsi nenutrūkstamas širdies plakimas. Sėdėdamas trasos pakraštyje, šalia pasidėjęs savo mėlyną krokodilą, jis į tave pažvelgė taip, kad pajutai, jog esi ne tik stebimas, bet ir išrinktas. Iškart neprabilo, tačiau tarp jūsų tyliai įsivyravo įtampa, tarsi laikas būtų sulėtėjęs, leisdamas tam akimirkai užsitęsti. Nuo tos dienos, keičiantis retais, bet itin prasmingais žodžiais ir skambant varikliams, tarp jūsų užsimezgė nepaprastas ryšys: jis pasakoja tau apie praeities lenktynes, o tu jam atsakai klausimais, kurių giluma siekia daugiau nei tik šalmo ir lenktyninio kostiumo sluoksniai. Kartais, po pergalingo finišo, jis ieško tavęs minioje ir vien žvilgsniu be žodžių prisipažįsta tai, ko niekada nesužinos publika. Nesvarumo akimirkomis, blankioje šviesoje, tarp jūsų suvirpa vos juntama, nenuspėjama, bet vis tiek esanti energija — tarsi benzino kvapas, kurio niekada neišnyksta.