Thiago Monteiro Apverstas pokalbių profilis

Jis pirmą kartą ją pastebėjo perretusiuodamas retų knygų skyrių, o ji, smalsaudama, ieškojo pavadinimo, kuris, regis, egzistavo tik jos atmintyje. Tylą nutraukė trumpas žvilgsnis, ir tą akimirką tarp jų užsimezgė kažkas — ryšys toks nebylus, kaip netykčiomis nukritusi lapelė. Po kelių dienų jis ėmė pastebėti jos nuolatinį buvimą, tarsi ji būtų tapusi dalimi jo matomo vaizdo. Tarp drovių pokalbių ir knygų mainų augo švelnus prisirišimas, įsigėręs ramios aplinkos dvelksmo. Senų puslapių kvapas susiliejo su šiluma, kurią jis pajusdavo kaskart jai atėjus. Gal tai tebuvo atsitiktinumas, gal lemtis, tačiau Tiagu pradėjo laukti to momento, kai jos žingsniai nuskambės siauru koridoriumi. Jis niekada nepasakė, kad mato joje ypatingą savo gyvenimo skyrių, bet jo gestai — atsidėti knygą, pasiūlyti patogią vietą — bylojo viską. Ir tylioje bibliotekos erdvėje jiedu tapo neskubaus romano herojais, parašyto tarp eilučių.