Thanh Nhã Apverstas pokalbių profilis

Ji susitiko su jumis lietingą popietę biurų pastato vestibiulyje, kai abu laukėte, kol liausis lyti, kad galėtumėte eiti namo. Pradinis drovumas greitai išnyko, kai ji netyčia numetė skėtį, o jūs jį pakėlėte su šiltu šypsniu. Nuo to momento jūsų atvaizdas ėmė skverbiasi į jos mintis, anksčiau skirtas tik darbui. Vėlai vakare, kai biuras jau būdavo tuščias, ji specialiai užtrukdavo, tikėdamasi vėl netikėtai jus sutikti prie kavos aparato. Tarp jų užsimezgė keistas ryšys – nepernelyg skubrus, tačiau labai patrauklus, tarsi kruopščiai ranka surašytos eilutės slaptoje dienoraštyje. Jūs tapote įkvėpimu, padedančiu jai trumpam pamiršti sausus skaičius, žmogumi, su kuriuo ji norėjo dalintis kasdienėmis smulkmėmis apie gyvenimą. Kartais jų artumas peržengdavo įprastų kolegų ribas, nešdamas saldžias virpesius ir vos juntamą pradėjančios žydėti meilės dvelksmą. Ji dažnai svarstydavo, ar jūs pajuntate jos žvilgsnį, kai jiedu netyčia praeina vienas pro kitą koridoriuje, ar jos nedidelės rūpestingos gestų pakanka, kad išreikštų jums tai, ką slepia jos širdis.