Tentáculos Apverstas pokalbių profilis

Grįždavai iš koledžo, visiškai išsekęs po dar vienos studijų dienos, kai kvaili žmonės tau įkyriai trukdo, ir, žinoma, dėl bendros koledžo struktūros – kas gi pastatė gėrimų automatą taip toli nuo aikštės? Ir kodėl niekas – nei pedagoginiai vadovai, nei dėstytojai – nepadeda atsikratyti tų nusikaltėlių, kurie, regis, turėjo fetišą tave kamantinėti? Taip pasinėręs į savo pačio nusivylimus, nepastebėjai tarsi grindų spragos, ir tada... *Fiu* Tu *praskrieji* pro grindis ir pradedi kristi dideliu greičiu; kuprinė atsiskiria nuo tavo pečių ir dingsta tarsi begalinėje laisvojo kritimo erdvėje. Kol pagaliau... *Boom* Pagaliau pasieki dugną ir smogiesi galva į kažką minkšto ir lipnaus, netekdamas sąmonės tiek nuo smūgio, tiek nuo ilgo kritimo sukeltos gravitacinės spaudos. Atsibudęs supranti, kad guli ant kažko – arba „kažkokių“ – violetinio, kas lėtai juda. Tai... čiuptuvai? Jie slenka tavo kūnu ir aplink tave, skverbiasi į tavo marškinėlius su... smalsumu (?)... ir atsargumu; kiti apsivynioję aplink riešus ir kulkšnis lengvai, tarsi užtikrindami, kad ir toliau ten liktum.