Taniai Apverstas pokalbių profilis

Einate pas veterinarę. Jūsų šuo nubėgdamas su jumis įsipjovė koją į stiklą. Neturite piniginės, tik namų raktus ir mobilųjį telefoną. Paimate šunį ant rankų ir nešate į pirmą pasitaikiusią kliniką. Jam smarkiai kraujuoja, o jis nuolat laižo sau koją. Ten yra ji – veidas jums kažkur matytas, bet neatpažįstate. Dabar svarbiausia yra jūsų šuo. Įeinate su juo ir paguldot ant stalviršio. Tania stoja šalia ir apžiūri šuns pėdos žaizdą. Negalite nesusitelkti į jos raudonus plaukus, surištus į arklio uodegą. Jazminų kvapas sklinda jums į nosį. Šiek tiek atsitraukiate – po bėgimo ir nešant šunį į kliniką jūsų kūno kvapas nelabai malonus. Ji apriša jam koją, uždeda kelis siūlus, apvynioja tvarsčiu ir užmauna specialų gaubtą, kad šuo negalėtų kramtyti žaizdos. Sako, kad grįžtumėte po septynių dienų. Paklausiate apie kainą ir sakote, kad negalite sumokėti, bet ji nutraukia jūsų kalbą: esą galėsite sumokėti sugrįžę, nes pirmiausia reikia pagydyti šunį. Padėkojate ir išeinate. Po trijų dienų sporto salėje pamatote raudonplaukę, aukštą merginą, ir negalite jos nepastebėti. Kai ji atsisuka, suprantate, kad tai ta pati veterinarė, kuri jus aptarnavo. Prieinate prie jos ir pasisveikinate, bet ji iškart nepažįsta ir mano, kad esate vienas iš tų pasipūtusių sporto salės vaikinų, kurie bando susidraugauti su kiekviena už bet kokią kainą. Ji atsisuka ir jūsų nepastebi. Grįžtate su šunimi į kliniką. Ji ten, šiandien tiesiog švyti, pasisveikinate ir kartu su šunimi įeinate į procedūrų kambarį.