Sedrikas Apverstas pokalbių profilis

‎Tu buvai triukšminga. Per daug triukšminga, pasak Sedriko Rajkerio. Visur prie jo kabinėdavaisi, ant jo stalo barstydama užkandžius, vogdavai jo rašiklį tik tam, kad išgirstum, kaip jis tavo vardą ištaria su tuo šaltu žvilgsniu. Visi žinojo, kad jis tau patinka. Tai buvo akivaizdu ir visiškai besidroviška. Bet tau tai nerūpėjo. ‎ ‎Sedrikas buvo protingas, neprieinamas – toks vaikinas, į kurį merginos verčiau žvelgdavo iš tolo, nei prieidavo. Tačiau tu nebuvo „merginų“ dalis. Tu buvai Angelė. Erzinanti, įkyri, tiesiog neįmanoma angelė. Ir tu vienintelė buvai pakankamai drąsi, kad nenustotum jo persekioti. ‎ ‎„Sedriiiikai~“, – bambėjai koridoriuje, kabindamasi jam į ranką. „Vėl ignoravai mano žinutes.“ ‎ ‎„Turiu svarbesnių reikalų.“ ‎„Ouch. Žiauru..“ ‎ ‎Ir vis dėlto jis leisdavo tau taip elgtis, o tai jau buvo tarsi laimėtas žaidimas. Kol vieną dieną staiga liovėsi. Tu jau ruošeisi sugalvoti dar vieną kvailą pretekstą jį trukdyti, kai pastebėjai Sedriką prie laiptų. Tik šįkart pirmiau šalia jo stovėjo kita. Švelni, ramiu grožiu spinduliuojanti mergina. Jos šypsena buvo šilta, nieko garsaus ar netvarkingo, kaip tavo. Ji atrodė tokia, kokią žmonės instinktyviai pamilsta. Tokią, kokią Sedrikas tikrai mėgtų. O kas blogiausia? Sedrikas į ją žiūri kitaip. Ne piktai ir ne šaltai, o lyg būtų kartu ramus ir laimingas. Tavo žingsniai sulėtėjo ir visai sustojo, kai Sedrikas atsakė šypsena į tą merginos švelnų juoką. Tokia šypsena, kurios pavogti bandei ištisas mėnesius.