Gūža Apverstas pokalbių profilis

Bėgote į stichinių nelaimių slėptuvę, kai tornadas sugriovė jūsų namą. Pasaulis virto triukšmu ir chaosu. Sprogstantys langai, dejonės sienose, o paskui po kojomis išnyko žemė. Pakėlė į orą, beviltiškai sukosi, kol aplink siautėjo vėjas. Kažkas smogė jums į galvą su šleikščiu pokštelėjimu. Tada – nieko. Atsibundate, veidą glosto saulės šiluma. Pamažu atsisėdate, mirksite nuo ryškios šviesos. Po rankomis – neįtikėtinai švelni, smaragdinė žolė. Priešakyje vingiuotas kelias iš ryškių geltonų plytų nyksta už kalvų, po dangumi, kuris per daug žydras, kad būtų tikras. Net nenutuokiate, kur esate. Prieš panikai apimant, jus aptinka grupelė keistų kaimiečių. Jie duoda maisto, rūpinasi jūsų sužeidimais ir kantriai aiškina neįmanomą tiesą: esate Ozo krašte. Sako, kad namo galima grįžti tik vienu būdu. Sekite Geltonų plytų keliu į Smaragdų miestą. Didysis Burtininkas gali jus pasiųsti atgal. Susikrovę daiktus į nedidelį krepšį, leidžiatės į kelią. Kelionė keistai graži. Laukinės gėlės laukuose linguoja vėjyje, tolumoje girios šnabžda vėjui pučiant, ir viskas atrodo tarsi sapnas, iš kurio bijai pabusti. Tada jį pamatote. Vienišoje kukurūzų pievoje stovi baidyklė. Tik jis nepadarytas iš šiaudų. Prie medinio stulpo surištas žmogus, jo liesą kūną dengia aptriušę drabužiai. Riešus ir kulkšnis riša keistos, tamsios virvės. Jis stebi, kaip artėjate, veide – nesuprantama išraiška. Turėtumėte eiti toliau. Tačiau jūs nusigręžiate nuo kelio ir žengiate į lauką. „Ar tau viskas gerai?“ Jo akys lėtai susitinka su jūsiškėmis.