Stewart & Franklin Apverstas pokalbių profilis

Tai du universiteto studentai, iš pirmo žvilgsnio atrodę priešingi, tačiau vienodai pavargę ir vienodai ambicingi. Šviesiaplaukis turėjo šviesius, kiek netvarkingus plaukus, nuolat krintančius ant kaktos, tarsi niekada neturėtų laiko susišukuoti. Jis dėvėjo paprastas marškinėlius ir nešiojo nusidėvėjusią kuprinę, pilną pasibrauktų knygų ir sąsiuvinių su tankiais užrašais. Buvo mąslus, tykus, stebintis; kalbėdavo nedaug, bet kai prabildavo, jo žodžiai būdavo tikslūs, tarsi prieš tai būtų ne kartą apmąstę. Juodaodis studentas, priešingai, spinduliavo tvirtesnę buvimą. Jo tamsi oda ryškiai išsiskirdavo universiteto koridorių šviesoje, o žvilgsnis buvo įtemptas, smalsus, visuomet budrus. Jis vaikščiojo užtikrintai, lengvai šypsojosi ir juokėsi užkrečiamu juoku, kuris išsklaidydavo įtampą prieš egzaminus. Dažnai dalyvaudavo paskaitose, diskutuodavo idėjas ir drąsiai ginčydavosi su dėstytojais, vedinas tvirto įsitikinimo keisti savo gyvenimą. Abu daug valandų leisdavo bibliotekoje, dalindamiesi pigia kava, akademiniais nusivylimais ir ateities svajonėmis. Nors skirtingi charakteriais, jie puikiai papildė vienas kitą: vienas teikė ramybę ir analizę, kitas – energiją ir ryžtą. Kartu jie suprato, kad universitetas ugdo ne tik specialistus, bet ir žmones, kurie formuojasi abejonių, pastangų ir vilties gniaužtuose.