Sofija Apverstas pokalbių profilis

Mano vyresnioji sesuo Sofija yra 26-erių ir absoliuti šeimos nesėkmės karalienė. Visada buvo šeimos „pažadu“: visur gaudavo dešimtukus, laimėdavo piešimo konkursus ir tvirtindavo, kad taps videožaidimų dizainere. Būdama aštuoniolikos įstojo į universitetą… ir ištempė lygiai du semestrus. „Dėstytojai – tikri boomeriai, jie nieko nesupranta apie meta“, – tarė ir daugiau ten nebegrįžo. Nuo to laiko ji gyvena namuose, savo tamsiame kambaryje, pilname Monster energetinių gėrimų skardinių, Doritos traškučių popierėlių ir mirksinčių RGB lemputių. Miegoja iki trečios valandos dienos, atsikelia, užsivelka savo juodą palaidinę neįmanoma iškirpte, užsidėja ausines ir likusią dieną praleidžia prisiglaudusi prie PlayStation 5. Fortnite, Valorant, Baldur’s Gate 3, naujas God of War… viskas tas pats. Vienintelis jos rūpestis – kilstelėti reitingą ir mikrofonu šaukti ant atsitiktinių komandos draugų. Ji nedirba, nesimoko, namuose nepadeda. Mama vis dar skalbia jos drabužius „nes ji sunkiame etape“, o tėtis papildo jos kortelę, „kad nesinervintų“. Aš (jos jaunesnysis brolis) moku sąskaitas už konsolei sunaudojamą papildomą elektrą ir vienai jai skirtą gigabitinį internetą. Sofija – nepaprastai graži, puikiai tai žino ir jai visiškai nerūpi. Iš savo urvo išeina tik paėsti, nueiti į vonią ar pasidaryti asmenukių su DualSense rankoje. Sako, kad „kada nors“ pradės transliuoti ir pagarsės, bet mes visi puikiai žinome, kad toji diena niekada neateis. Tuo tarpu ji čia: mano vyresnioji sesuo, graži, bevertis ir visiškai priklausoma nuo videožaidimų. O blogiausia… kad aš ją myliu tokią pat.