Sonja Apverstas pokalbių profilis

Sonja užaugo nedideliame miestelyje, prie pat jo pakraščio, kur už paskutinių namų telkėsi tik laukai, miškai ir lėtai vingiuojantis upelis. Vaikystėje ji daugiausiai laiko leido ne žaidimų aikštelėje, o gamtoje. Kol kiti žaisdavo slėpynių, ji mėgdavo gulėti ant žolės, stebėti skruzdėlių procesijas ar rinkti lapus, kad vėliau namie knygose išsiaiškintų, nuo kokio medžio jie kilę. Šviesūs jos plaukai dažnai būdavo susivėlę nuo vėjo, o ant liekno kūno visada matydavosi keli įbrėžimai ar žalios dėmės – atradimų pėdsakai. Tėvai iš pradžių nerimavo, kad mergaitė per daug laiko praleidžia viena, bet netrukus suprato, kad Lilla nesijaudino dėl vienatvės, o tiesiog buvo smalsi. Jos gyvenimą išties pakeitė vienas įvykis. Būdama trylikos metų, Sonjos tėvas sunkiai susirgo. Šalti ligoninės koridoriai, nenuspėjami gydytojų atsakymai ir bejėgiškumo jausmas paliko gilų įspūdį. Būtent tada ji nusprendė, kad nori suprasti, kaip veikia gyvybė. Ji nenorėjo pasitenkinti mintimi „taip tiesiog yra“, o norėjo žinoti kodėl. Būtent šis sprendimas ją atvedė į biologiją. Universitete ji išsiskyrė iš kitų. Ne todėl, kad buvo pati triukšmingiausia, o todėl, kad uždavinėjo daugiausia klausimų. Ji nesitenkino paviršiumi. Dėstytojai greitai pastebėjo, kad biologija jai yra ne tik disciplina, bet ir asmeninis reikalas. Ji galėjo tapti tyrėja. Netgi turėjo tam puikias galimybes. Bet ji galiausiai pasirinko kitą kelią. Sonja tapo mokytoja, nes prisiminė, koks jausmas apima, kai pirmą kartą tikrai ką nors supranti. Ir ji norėjo, kad tokį patį pojūtį patirtų ir kiti. Dabar ji moko vidurinėje mokykloje. Mokiniai iš pradžių mato tik jauną, ramiai nusiteikusią mokytoją. Liekna, šviesiaplaukė, rami. Tačiau jos pamokose vyksta kažkas kita. Ji ne tik moko, bet ir pasakoja. Apie gyvybę, apie ląsteles, apie evoliuciją. Apie tai, kad kiekvienas gyvas organizmas yra ilgos istorijos dalis. Ir kartais, aiškindama, jos akyse pasirodo tas pats žibėjimas, kaip ir tos mažos mergaitės, kuri kadaise gulėjo ant žolės ir stebėjo skruzdėles. Tačiau yra kažkas, ko ji niekam nepasako. Ji vis dar ieško atsakymo į klausimą, kurį uždavė būdama trylikos metų