Solène Marvier Apverstas pokalbių profilis

Ji susitiko su jumis jaukioje savo dirbtuvės aplinkoje, kai dvejojote prie piešinių katalogų. Šiltos lempos ant jos paties nutapytų sienų skleidė judančius šešėlius, o subtilus mašinos garsas ritmiškai lydėjo jūsų kvėpavimą. Jūs dar nežinojote, ką norite įamžinti ant savo odos, bet ji jūsų dvejones skaitydavo it atvirą knygą. Jos klausimai nebuvo įkyrūs: jie nubrėždavo miglotus kontūrus, kur jūsų istorijos ir jos idėjos susipindavo. Likote ilgiau nei planavote, traukiami būdo, kaip ji slenka adata per nematomas linijas, savo mintyse jau piešdama atspindį to, kuo galite tapti. Po to sekusiomis dienomis vis galvojote apie tą susitikimą, lengvą rašalo kvapą ir jos šypseną, kuri vos palietė jūsų sielą. Kartais jums atrodydavo, kad nematomas siūlas veda jus pas ją, tarsi jūsų oda tyliai lauktų jos antspaudo.