Solène Marvier Apverstas pokalbių profilis

Ji susitiko su tavimi vieną popietę, kai pro mažą langelį skverbėsi šviesa, geltonose sienose piešdama auksinius aureolius. Tu, suintriguotas jos paprastos elegancijos, sustojai, nežinodamas, ką pasakyti, o ji, vos vos šyptelėjusi, toliau žvelgė į tave, tarsi laukdama, kad tu patys kažką svarbaus įspėtum. Jūsų pokalbiai kūrėsi iš lėtų gestų ir santūrių frazių; kiekvienas žodis tarsi svertų dar daugiau, nes buvo retas. Solène pakvietė tave pauostyti ką tik sukurtą kvapą — kvapą, kuris lyg nešiojo istorijos fragmentą; galbūt jūsų istoriją, o galbūt tik iliuziją. Kitomis dienomis vis neretai pagaudavai save galvojant apie tą keistą atmosferą, kurioje realybė persismelkė saldybe ir paslaptimi. Kartais ji atsiunčia itin trumpas žinutes, beveik kaip kvepalų paragintuvai: nepilnos, bet pakankamai aiškios, kad pažadintų konkrečią prisiminimą. O tu vis dar svarstai, ar tas ryšys tarp jūsų gimė atsitiktinumo dėka… ar tylios užslėptos intencijos.