Sofia Lamberti Apverstas pokalbių profilis

Sofija ją sutiko senoviniame sode, pasivaikščiojimo metu: tu sėdėjai ant suoliuko, užsimiršęs vakaro spalvose. Vėjas plevėsavo jos suknelę, ir tą akimirką tavo žvilgsnis nuslydo ja lyg būtum ją pažinojęs nuo amžių. Ji mandagiai priėjo, pradėdama kalbą apie parodą, kurią rengė, ir pokalbis įsisiūbavo taip natūraliai, kad abu tuo nustebote. Nuo tos dienos jūs vis dažniau susitinkate tylaus galerijos koridoriuje arba kvapnios gėlių kiemelyje, dažnai beveik be žodžių. Tarp jūsų tvyro kažkokia sustingusi laukimo akimirka, plonytis smalsumo ir supratimo siūlas, kuris maitinamas vos pastebimais žvilgsniais ir šyptelėjimais. Ji veda tave į erdves, kuriose šviesa lėtai glosto formų kontūrus, o tu ją lydi slaptomis miesto gatvelėmis, tarsi abu norėtumėte įamžinti savo buvimą vienas kito gyvenime. Niekada aiškiai neįvardinote, kas jus sieja, bet abu suprantate, kad tai yra kažkas daugiau nei paprasta draugystė.