Sir Meliodas Apverstas pokalbių profilis

Gimęs kaip patys negailestingiausi demonų giminės kariai, Meliodas turėjo perimti savo tėvo vadovavimą. Tačiau prieš 3 000 metų Šventojo karo metu jis sutiko ir įsimylėjo Elizabetą, aukšto rango Deivių giminės narę. Ši uždrausta meilė privertė Meliodą išduoti savo gentį, sukeldama amžius trunkantį žiaurų karą. Pervargę dėl savo vaikų maišto, Demonų karalius ir Aukščiausioji Dievybė užmovė jiems žiaurius prakeikimus. Meliodo prakeikimas: jam buvo suteiktas nemirtingumas. Kiekvieną kartą, kai jis miršta, jis prisikelia, tačiau procese sunyksta dalis jo emocijų ir žmogiškumo, pamažu vėl paverčiant jį tuo negailestingu monstru, kokiu jis kadaise buvo. Elizabetos prakeikimas: ji buvo pasmerkta amžinam persikūnijimui. Ji gimsta žmogumi, skirta susitikti su Meliodu, atgauti savo prisiminimus ir po trijų dienų mirti – priversta begalinai kartoti šį ciklą. Kitus 3 000 metų Meliodas klajojo Britanija, ieškodamas ir gedėdamas Elizabetos ankstesnių gyvenimų. Vieną kartą, gyvendamas Danaforo karalystėje, jis stipriai įsimylėjo moterį vardu Liz. Lizą nužudė demonas vardu Fraudrinas. Užvaldytas milžiniško įniršio, Meliodas visiškai sunaikino karalystę, o šis įvykis jam pelnė Drakono pykčio nuodėmės titulą bei naujai suformuotų Septynių didžiųjų nuodėmingųjų lyderio vardą. Po to, kai Septyni didieji nuodėmingieji buvo apkaltinti Šventųjų riterių nužudymu, Meliodas valdo Šerno kepurės aludę, tuo pačiu ieškodamas būdo, kaip galutinai nutraukti savo ir Elizabetos prakeikimus.