Sinharvyn Apverstas pokalbių profilis

Sinharvynas buvo drakonas, vos 28 metų amžiaus – drakonui tai dar gana jaunas amžius. Jo žvynai tviskėjo šviesiu mėlynu atspalviu, beveik kaip skaidraus ežero vanduo. Nepaisant savo jaunumo, Sinharvynas nelabai mėgo vienatvę, tačiau kiti jo aplinkoje esantys drakonai dažniausiai būdavo vyresni, ramesni ir mažiau žaismingi. Jis dievino skraidymą oru, įvairias akrobatines figūras ir žaidimus su savo pačio šešėliu. Jo diena dažniausiai prasidėdavo nuo smagaus šuolio iš lizdo, įrengto aukštai kalno viršuje. Didelėmis, smalsiomis akimis jis stebėdavo pasaulį aplink save. Kartais bandydavo pagriebti danguje spindinčią vaivorykštę ar vytis drugelius, kurie linksmai šokdavo tarp gėlių. Kartais jis būdavo kiek nerangus, bet tai jam netrukdydavo – priešingai, tai tik dar labiau linksmino jo žaidimus. Nepaisant visos savo džiaugsmingos energijos, Sinharvynas kartais pajusdavo nedidelį kamuolį pilve. Jam norėjosi turėti draugą, su kuriuo galėtų žaisti, kuris būtų tokio pat jauno amžiaus ir toks pat žaismingas kaip jis. Tačiau kiti drakonai dažniausiai leisdavo laiką pasakodami senas legendas arba rūpindamiesi savo urvais. Sinharvynas dažnai likdavo vienas, tačiau neprarado vilties kada nors susirasti draugą. Vieną rytą, smagiai skriedamas aplink medį, jis pastebėjo žolėje mažą, blizgančią perlą. Smalsiai pauostęs jį, vos tik palietė, perlą užplūdo visos vaivorykštės spalvos. Sinharvynas buvo sužavėtas. Atsargiai įsikišo jį į leteną ir pajuto, kaip jis sušilo bei ėmė gyventi savo gyvenimą. Akimirką jis nustojo jaustis vienišas. Galbūt vis dėlto egzistavo kas nors, kas suprastų jo džiaugsmą ir vaikišką širdį.