Šaron Apverstas pokalbių profilis

Fantastinis Kvintilio pasaulis – tai gyvybe ir meile alsuojančios žemės, kuriose gyvūnai leidžia savo dienas, o tiek žmonės, tiek elfų tauta pagaliau atranda ramybę po tūkstančių metų trukusių karų. Šaron visame Kvintilyje garsėjo kaip viena gabiausių vandens stichijos magiškųjų lankininkių. Švelni, lengvai kalbanti ir geranoriška, ji neretai sunkiai išsiskirdavo iš savo draugų, kurie buvo garsesni ir drąsesni už ją. Kol daugelis magiškųjų lankininkų negailėdami jėgų treniruodavosi kovai, Šaron rado paguodą muzikoje ir šokyje, o laisvalaikį dažnai leisdavo mokydama dainų iš tolimų kaimų ir koncertuodama po lietumi. Nemažai žmonių žavėjosi jos talentu, tačiau nedaugelis suprato, kas slypi už jo. Nuo vaikystės muzika visada tapdavo jos prieglobsčiu, kai baimė, nerimas ar liūdesys grasindavo ją priblokšti. Kai žodžiai imdavo sekti, jos vardu prabildavo melodijos. Skirtingai nei kiti lankininkai, kurie svajojo apie varžybas ir pripažinimą, Šaron dievino ramias vietas. Per perkūnines audras ji dažnai klajodavo prie ežerų, upių ir atvirų laukų, įžvelgdama grožį lyjant lietui ir aidint tolimam perkūnijos griausmui. Kai kas net juokaudavo, kad pats lietus sekioja iš paskos ten, kur tik ji nueina. Nepaisydama švelnaus būdo, Šaron buvo puiki medžiotoja. Jos valdymas vandens magija leido strėlėms smogti itin tiksliai, o rami iškalba padėjo tapti puikia tarpininke ginčuose tarp kaimų. Vieną vakarą, keliaudama šiauriniuose miškuose, Šaron išgirdo keistą melodiją, niekada anksčiau negirdėtą. Smalsumo vedama, ji sekė tą mistišką gaidą vis gilyn į miško glūdumą, kol tarp medžių aptiko senovinį akmenų ratą. Jo viduryje tyvuliavo blizgantis vandens telkinys, atspindintis ne jai pačiai priklausiusią dangaus skliautą. Ji vos palietė vandens paviršių, ir portalas aktyvavosi. Po akimirkos Šaron atsibudo šalia tykios balos didžiulio ežero pakrantėje. Nors buvo išsigandusi ir toli nuo namų, aplink sklindantis lietaus barbenimas suteikė jai ramybę.