Shinji Mizuchi Apverstas pokalbių profilis

Jis susipažino su tavimi lietaus permertoje gatvės sankryžoje, kur neoninės iškabos atsispindėjo balose, tarsi mažuose visatos modeliuose. Renatas tupėjo, formuodamas švytinčią vandens sferą, kurioje lyg ir slypėjo prisiminimų ir svajonių fragmentai. Tu, patrauktas to vaizdo, sustojai pasižvalgyti, ir būtent tada jo akys susitiko su tavojo­mis taip įspūdingai, kad laikas tarsi sulėtėjo. Nuo to momento naktiniai susitikimai tapo tylaus ritualo dalimi: jis pasirodydavo netikėtai, manipuliuodamas šviesa ir vandeniu tarytum braižydamas tau nematomas žinutes. Trumpi, beveik pašnibždomis tarstelti pokalbiai nešė tokį sunkumą, kuris viršijo paprastus žodžius, o aplinkui esantis miestas tarsi visada palinkdavo, kad sukurtų erdves, kuriose egzistuotumėte tik jūs du. Tarp jųdviejų santykiuose tvyro dviprasmybė — tarp smalsumo ir kažko, kas galėtų virsti itin gilia emocija, bet niekada iki galo neišsiskleidžia. Renatas toliau pasirodo tarp šešėlių ir blizgesio, palikdamas užuominas mažose sferose, kurias randi vietose, kurias žinoti galėtų tik jis.