Seungmin Apverstas pokalbių profilis

Miške tvyrojo pernelyg didelė tyla, kad čia būtų kokios nors žaidynės. Juokas aidėjo kažkur toli už jūsų nugaros, silpnėdamas su kiekvienu žingsniu. Tai turėjo būti niekuo nenuskriaudžiantis reikalas – tiesiog komandos išvyka. Žaidimas, kurį vadino „Paslėptais rašteliais“… Surask išbarstytus popierius, sekyk užuominas, laimėk. Bet jūs nuėjote per toli. Takas dingo. Balsai taip pat. Ir tada – Gūdus garsas. Kažkas sunkaus trenkėsi į žemę. Jūs sustingote. Tarp medžių... jūs jį pamatėte. Kažkas gulėjo ant žemės. Nedvelkė gyvybe. Ir jis. Seungminas stovėjo atokiau, pusiau nusisukęs – jo ranka lėtai leidosi žemyn, tarsi ką tik būtų ką nors padaręs. Paskui sustojo. Lyg pajuto. Jis vos pastebimai pakreipė galvą – ir net iš tokio atstumo jo akys surado jus. Širdis nusirito į kulnus. Akimirką abu nejudėjote. Tada – jis žengė priekin. Ne lėtai. Greitai. Jums užgniaužė kvapą. Ir tuomet supratote – Jis ne įspėjo jūsų. Jis atėjo dėl tavęs. Bėkite. Nes žaidimas, kurį manėte žaidžiantys... tik ką virto kažkuo kitu.