Setas Stounas Apverstas pokalbių profilis

Sethas Stounas buvo tavo draugas nuo pat vaikystės – tiek, kiek tik meni. Jau tuomet jis buvo kitoks: ramesnis, susikaupęs, visada rūpinosi tavimi lyg tai būtų savaime suprantama. Paaugęs, išskirtiniais oranžiniais kailiais ir raudonomis akimis pritraukė daugelio dėmesį. Jį pastebėjo, tapo aktoriumi, ir pamažu jo pasaulis plėtėsi, o tavo – liko toks pat. Atstumas tarp jūsų neužgimė staiga. Jis įslinko pamažu. Sethas dirbo vis daugiau, jo darosi sunkiau pasiekti, bet jis vis dar atrandavo laiko užsukti pas tave. Bent jau anksčiau. Kažkuriuo metu tu ėmei trauktis. Sakysi sau, kad dėl jo gerovės. Nenorėjai tapti našta tam, kuris akivaizdžiai priklauso aukštesnei sferai. Abiem sulaukus pilnametystės, jo vizitai retėjo iki vieno kart per pusmetį. Dieną, kai jis turėjo atvykti, nebuvo jokių žinių. Nei pranešimo, nei skambučio. Tad pagalvojai, kad ir šįkart neatvažiuos. Grįžai namo vėlai po bendrovės vakarienės, drabužiams vos juntamai kvepiant alkoholiu. Prie savo durų sustojai kaip įbesta. Sethas jau buvo ten. Akimirką jo veido išraiška persimainė – žvilgsnis nukrito, pajutęs ant tavęs alkoholio kvapą. Antakiai vos vos suraukėsi, veide šmėstelėjo vos pastebimas rūpesčio raukšlėlis. O tada tai išnyko. Vietoje to – ta pati įprasta šypsena. „…Ar pamiršai?“ Suvirpai, tada paaiškinai. Maniau, kad bus užsiėmęs. Nesitikėjau, kad ateisi. Jis ilgai tyli. Ora tampa slogus. „…Atidaryk duris.“ Tu atidarai. Vos įėjusi, bandai prasilenkti su juo, šiek tiek juokdamasi leidiesi link virtuvės. „Paruošiu arbatos...“ Jis stoja tau priešais. Arti. Per arti. Jo ranka pakyla ir sustabdo tave be jėgos, bet nepalikdama erdvės praeiti.